REALYBĖS ARCHITEKTĖ Jurgita
Apie mane
Mano kelias į tai, ką darau šiandien, neprasidėjo nuo sprendimo tapti koučere, terapeute ar mentore. Jis prasidėjo nuo noro suprasti save, santykius ir pačius žmones daug giliau.
Nuo vaikystės mane lydėjo stipri intuicija, vidinis žinojimas, sąmoningi sapnai ir patirtys, kurias šiandien vadinu sielos archyvų prisiminimais. Tačiau augant šalia to atsirado gyvenimas – santykiai, netektys, baimės, prisitaikymas ir vaidmenys, kuriuos palaipsniui pradedi laikyti savimi.
Per savo gyvenimą pati perėjau labai skirtingas savo versijas. Buvau auka. Buvau maištininkė. Buvau ta, kuri gelbėjo kitus ir pamiršdavo save. Buvau stipri ten, kur iš tikrųjų bijojau būti pažeidžiama.
Ir kiekviena iš šių mano versijų tuo metu atrodė tikra.
Mano paieškos prasidėjo nuo to, ko negalėjau paaiškinti protu
Daugiau nei 10 metų tyrinėju žmogaus vidinį pasaulį, tačiau mano kelionė neprasidėjo nuo psichologijos ar išmoktų metodikų.
Pirmiausia pradėjau tyrinėti energiją ir subtiliuosius žmogaus lygmenis – sielos informaciją, energetinį lauką, intuiciją ir tai, ko ne visada galime paaiškinti logika.
Ilgą laiką būtent ten ieškojau atsakymų.
Vėliau pradėjau vis giliau matyti kitą žmogaus pusę – protą. Pradėjau tyrinėti pasąmonę, identitetą, žmogaus poreikius ir mechanizmus, pagal kuriuos formuojasi mūsų pasirinkimai, reakcijos bei gyvenimo modeliai.
Gilinausi į vaikystės traumas, žmogaus poreikių ir pokyčio modelius, psichologinius bei transformacinius požiūrius. Hipnozė tapo vienu iš įrankių, leidusių man dar giliau tyrinėti informaciją, kurios ne visada pasiekiame vien sąmoningu protu.
Ir kuo giliau ėjau, tuo aiškiau mačiau vieną dalyką:
Neužtenka suprasti tik energiją. Neužtenka suprasti tik protą. Ir neužtenka dirbti tik su kūnu.
Žmogus nėra atskiros dalys.
Tai, ką daugelį metų tyrinėjau iš skirtingų pusių, pradėjau jungti į vieną visumą – sielą, protą ir kūną.
Vien suprasti, kodėl tapai tokia, neužtenka
Galime labai gerai žinoti, iš kur atsirado mūsų baimės. Galime suprasti savo vaikystę, santykių modelius, traumas ir pasąmonines programas.
Tačiau vienas dalykas yra suprasti:
„Kodėl aš tapau tokia?“
Visai kitas klausimas:
„Ar aš vis dar noriu tokia būti?“
Šitas skirtumas ilgainiui tapo vienu svarbiausių ir mano darbe su moterimis.
Manęs nedomina žmogaus praeitis vien dėl praeities. Ji man svarbi tiek, kiek padeda suprasti, kas šiandien vis dar veikia automatiškai ir daro įtaką tam, kaip moteris renkasi, kur nukreipia savo energiją ir kokį gyvenimą gyvena.
Todėl regresinę hipnozę naudoju ne tam, kad tiesiog sužinotume, kas kažkada įvyko. Per sielos archyvus, pasąmonę ir dabartinio gyvenimo patirtis ieškome pasikartojančio modelio ir žiūrime, ką jis reiškia moters gyvenime šiandien.
Daugelį atsakymų pirmiausia atradau savyje
Mano darbas nesusiformavo bandant atkartoti vieną mokytoją ar metodiką.
Ne kartą vėliau kitų žmonių darbuose ar teorijose atrasdavau tai, ką jau buvau patyrusi, mačiusi ar supratusi per savo pačios vidinį tyrinėjimą. Taip dar labiau patvirtino teoriją, kad visa informacija yra kolektyvinėje sąmonėje ir mums ji prieinama.
Ilgainiui nustojau ieškoti vienos sistemos, kuri paaiškintų žmogų.
Man tapo daug svarbiau suprasti, kaip skirtingi žmogaus lygmenys veikia kartu.
Kaip protas gali bandyti mus apsaugoti ir kartu apriboti.
Kaip intuicija gali rodyti vieną kryptį, o baimė – visai kitą.
Kaip tai, ką suprantame protu, nebūtinai tampa tuo, kaip gyvename.
Ir kaip visa tai galiausiai turi būti įkūnyta fiziniame gyvenime – per mūsų pasirinkimus ir veiksmus.
Mano darbas nėra pasakyti tau, kaip gyventi
Aš netikiu, kad kitas žmogus gali ateiti ir „sutvarkyti“ tavo gyvenimą.
Galiu padėti tau pamatyti tai, ko iki šiol savyje nematei. Galiu užduoti klausimą, kuris nuves giliau. Galiu padėti atpažinti vietą, kurioje tavo protas bando tave apsaugoti, nors ta pati apsauga šiandien jau gali būti tapusi tavo kalėjimu.
Galiu parodyti, kad egzistuoja ir kitas variantas.
Bet negaliu pasirinkti už tave.
Ir nenoriu.
Nes man transformacija nėra tada, kai moteris pradeda gyventi taip, kaip jai pasakė terapeutas, mentorius ar dar vienas autoritetas.
Ji prasideda tada, kai moteris pradeda pažinti save tiek, kad pati gali sąmoningai nuspręsti:
Kas iš tikrųjų esu aš?
Ko noriu aš?
Ir kaip noriu gyventi savo gyvenimą?
Aš galiu padėti tau atidaryti duris.
Bet žengti pro jas gali tik tu.
Jurgita